Kai ekranas gyvena savo gyvenimą
Sėdite ant sofos, pasiruošę vakarui prie televizoriaus, paspaudžiate nuotolinio valdymo pultelį ir… nieko. Arba ekrane šoka keisti simboliai, meniu atsidaro savaime, programos kraunasi amžinybę. Skamba pažįstama? Televizoriaus programinės įrangos gedimai – tai šiuolaikinė realybė, su kuria susiduria vis daugiau žmonių. Jei anksčiau televizoriai buvo gana paprasti įrenginiai, tai dabar tai iš esmės kompiuteriai su ekranu, o kur kompiuteriai – ten ir programinės įrangos problemos.
Įdomu tai, kad daugelis žmonių iš karto galvoja apie aparatūros gedimus – sugedo ekranas, plokštė, maitinimo blokas. Tačiau statistika rodo, kad beveik pusė visų televizorių problemų yra susijusios būtent su programine įranga. Ir čia gera žinia – tokius gedimus dažnai galima išspręsti be brangių remonto centrų, tiesiog žinant, ką ieškoti ir kaip reaguoti.
Pagrindiniai požymiai, kad kažkas ne taip su programine įranga
Programinės įrangos problemos pasireiškia įvairiai, bet yra keletas aiškių ženklų, kurie turėtų sukelti įtarimą. Pirmiausia – lėtas reagavimas. Jei jūsų televizorius anksčiau greitai persijungdavo tarp kanalų, o dabar kiekvienas paspaudimas apdorojamas sekundę ar dvi, tai aiškus signalas. Taip pat atkreipkite dėmesį, jei programos pradeda „lūžinėti” – užstringa viduryje darbo, išsijungia savaime ar tiesiog nebeatsidaro.
Dar vienas dažnas simptomas – ekrane pasirodantys keisti pranešimai apie klaidas. Kartais tai būna techniniai kodai, kurie paprastam vartotojui nieko nesako, bet jų buvimas jau yra problema. Kai kurie televizoriai pradeda rodyt pranešimus apie atminties trūkumą, nors jūs nieko ypatingo nedarote – tiesiog žiūrite įprastą kanalą.
Ypač įtartina, kai televizorius pradeda gyventi savo gyvenimą – savaime persijungia kanalus, keičia garsumą, atidaro meniu ar net išsijungia ir vėl įsijungia. Taip, kartais tai gali būti nuotolinio valdymo pultelio problema, bet dažnai kaltas būna būtent programinis sutrikimas.
Kai atnaujinimai tampa priešais
Paradoksalu, bet viena dažniausių programinės įrangos problemų priežasčių yra… atnaujinimai. Taip, tie patys atnaujinimai, kurie turėtų viską pataisyti ir pagerinti. Štai kaip tai nutinka: gamintojas išleidžia naują programinės įrangos versiją, jūsų televizorius ją automatiškai parsisiunčia ir įdiegia, o po to prasideda problemos.
Kodėl taip atsitinka? Kartais nauji atnaujinimai tiesiog nesuderinami su senesne televizoriaus aparatūra. Gamintojai dažnai kuria atnaujinimus naujausių modelių bazėje, o senesni modeliai gauna tuos pačius atnaujinimus, nors jų techninės galimybės skiriasi. Rezultatas – televizorius pradeda strigo, lėtėja, kai kurios funkcijos nebeveikia.
Dar viena problema – nepilnai įdiegti atnaujinimai. Jei atnaujinimo metu nutrūko interneto ryšys arba televizorius buvo išjungtas, programinė įranga gali likti „pusiau įdiegta”. Tai sukelia visokiausių keistenybių – nuo vizualinių klaidų iki visiško funkcionalumo praradimo.
Praktinis patarimas: jei problemos prasidėjo iškart po atnaujinimo, pabandykite grįžti į ankstesnę versiją (jei jūsų televizoriaus modelis tai leidžia) arba palaukite kelias dienas – gamintojai dažnai greitai išleidžia pataisymus, kai gauna daug skundų.
Atminties perpildymo problema
Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai turi operatyviąją atmintį ir vidinę saugyklą, kaip ir kompiuteriai ar telefonai. Ir kaip ir tuose įrenginiuose, atmintis gali būti perpildyta. Tai viena iš subtiliausių problemų, nes ji kaupiasi pamažu ir iš pradžių beveik nepastebima.
Kas užpildo televizoriaus atmintį? Visų pirma – įdiegtos programos. Kiekviena programa, kurią parsisiunčiate iš televizoriaus parduotuvės (Netflix, YouTube, žaidimų programos ir pan.), užima vietą. Bet ne tik tai – šios programos dar ir kaupia laikinuosius failus, podėlį (cache), prisijungimo duomenis. Per metus ar dvejus tai gali virsti keliais gigabaitais nereikalingų duomenų.
Dar vienas atmintį ėdantis dalykas – naršymo istorija ir slapukai, jei naudojate televizoriaus naršyklę. Taip pat įrašytos programos (jei jūsų televizorius turi tokią funkciją) ir ekrano kopijos. Visa tai kaupiasi ir kaupiasi, kol galiausiai sistema pradeda spardytis.
Kaip suprasti, kad problema būtent atmintyje? Televizorius tampa vis lėtesnis, programos kraunasi ilgai, kartais išmeta pranešimus apie nepakankamą vietą. Gali pradėti trūkti vietos net naujoms programoms įdiegti, nors jums atrodo, kad nieko ypatingo neturite.
Programinių klaidų ir bugų pasaulis
Net ir be jokių atnaujinimų ar atminties problemų, programinėje įrangoje gali būti tiesiog klaidų – bugų, kaip jas vadina programuotojai. Tai programinio kodo klaidos, kurios sukelia netikėtą elgesį. Kai kurie bugai yra nedideli ir beveik nepastebimi, kiti gali visiškai paralyžiuoti tam tikras funkcijas.
Dažnas pavyzdys – garso ir vaizdo sinchronizacijos problemos. Žiūrite filmą ir pastebite, kad lūpos juda ne sinchroniškai su garsu. Arba vaizdas šoka, nors interneto ryšys puikus ir transliacija turėtų būti sklandži. Tai dažnai būna programinės įrangos klaidos, susijusios su vaizdo apdorojimu.
Kitas tipiškas bugas – HDMI jungčių atpažinimo problemos. Prijungiate žaidimų konsolę ar nešiojamąjį kompiuterį, bet televizorius arba neaptinka įrenginio, arba rodo jį neteisingai, arba vaizdas nuolat dingsta ir vėl atsiranda. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip aparatūros gedimas, dažnai kaltas būna programinis HDMI valdymo modulis.
Yra ir egzotiškesnių bugų. Pavyzdžiui, kai kuriuose televizoriuose pasitaiko, kad subtitrai neišsijungia, nors jūs juos išjungėte. Arba televizorius „pamiršta” WiFi slaptažodį ir prašo jo kas kelias dienas. Arba nuotolinio valdymo pultelis veikia tik iš labai arti. Visa tai gali būti programinės įrangos klaidos.
Kaip patys diagnozuoti problemą
Gerai, žinote simptomus, bet kaip suprasti, ar tikrai kaltas programinė įranga, o ne aparatūra? Yra keletas paprastų testų, kuriuos galite atlikti patys.
Pirmas ir paprasčiausias – perkrovimas. Taip, tas pats „išjunk ir vėl įjunk”, kuris skamba kaip juokas, bet realiai veikia. Tik ne paprastas išjungimas pulteliu – reikia visiškai atjungti televizorių nuo elektros tinklo bent 30 sekundžių. Tai leidžia išsikrauti kondensatoriams ir visiškai išvalyti operatyviąją atmintį. Jei po tokio perkrovimo problemos išnyko ar sumažėjo – tai programinės įrangos problema.
Antras testas – saugus režimas (jei jūsų televizorius tokį turi). Daugelis šiuolaikinių televizorių leidžia paleisti sistemą be trečiųjų šalių programų. Jei saugiame režime viskas veikia sklandžiai, problema greičiausiai yra kažkurioje įdiegtoje programoje.
Trečias būdas – gamyklinių nustatymųatkūrimas. Tai radikalesnis žingsnis, bet labai informatyvus. Jei po gamyklinių nustatymų grąžinimo televizorius vėl veikia puikiai, tai 100% programinės įrangos problema. Tiesa, prarasite visus nustatymus ir įdiegtas programas, tad šį metodą naudokite kaip paskutinę diagnostikos priemonę.
Dar vienas patarimas – stebėkite, kada problemos pasireiškia. Jei tai nutinka tik naudojant konkrečią programą (pvz., YouTube), problema greičiausiai toje programoje. Jei problemos atsiranda po tam tikro naudojimo laiko (pvz., po valandos žiūrėjimo), tai gali būti perkaitimo arba atminties perpildymo problema.
Ką daryti, kai diagnozė patvirtinta
Taigi, nustatėte, kad problema tikrai programinėje įrangoje. Kas toliau? Yra keletas veiksmų, kuriuos galite atlikti patys, prieš skambindami į servisą.
Programinės įrangos atnaujinimas arba atnaujinimo atšaukimas. Pirmiausia patikrinkite, ar yra naujų atnaujinimų. Eikite į televizoriaus nustatymus, raskite skyrių „Apie” arba „Sistemos atnaujinimas” ir patikrinkite. Jei atnaujinimas yra – įdiekite jį. Paradoksalu, bet kartais naujas atnaujinimas pataiso ankstesnio atnaujinimo sukeltas problemas.
Jei problemos prasidėjo po atnaujinimo, kai kurie televizoriai leidžia grįžti į ankstesnę versiją. Tai paprastai daroma per tą patį sistemos meniu, nors ne visi gamintojai šią funkciją palaiko. Samsung ir LG televizoriai dažnai turi tokią galimybę, Sony – rečiau.
Podėlio ir duomenų valymas. Eikite į kiekvienos įdiegtos programos nustatymus ir išvalykite podėlį bei duomenis. Tai atlaisvins vietos ir gali išspręsti daugelį problemų. Ypač svarbu išvalyti dažnai naudojamų programų (YouTube, Netflix, naršyklės) podėlį – ten kaupiasi daugiausiai šiukšlių.
Nereikalingų programų šalinimas. Pašalinkite visas programas, kurių nenaudojate. Kiekviena programa, net jei jos naudojate, veikia fone ir naudoja resursus. Kuo mažiau programų, tuo sklandžiau veiks sistema.
Automatinių atnaujinimų išjungimas. Jei jūsų televizorius veikia gerai, apsvarstykite galimybę išjungti automatinius atnaujinimus. Taip išvengsite situacijos, kai naujas atnaujinimas viską sugadina. Galėsite atnaujinti rankiniu būdu, kai patys nuspręsite, kad tai saugu.
Gamyklinių nustatymų atkūrimas. Jei nieko kito nepadeda, tai paskutinė ir efektyviausia priemonė. Taip, prarasite visus nustatymus, bet gausite švarią sistemą. Prieš tai užsirašykite savo WiFi slaptažodžius ir kitus svarbius duomenis.
Kada vis dėlto reikia specialisto
Yra situacijų, kai savarankiški bandymai išspręsti problemą gali tik pabloginti situaciją. Jei televizorius visiškai neįsijungia arba įsijungia, bet ekranas lieka juodas – tai gali būti ir programinės, ir aparatūros problema, bet geriau pasikonsultuoti su specialistu.
Taip pat jei televizorius rodo keistus techninius pranešimus apie „firmware corruption” ar panašius dalykus – tai rimta programinės įrangos korupcija, kuri reikalauja specialių įrankių atkurti. Bandymas tai daryti patiems gali visiškai „užmušti” televizorių.
Jei televizorius dar yra garantijoje, bet kokios problemos atveju kreipkitės į oficialų servisą. Bandymas patiems kažką daryti gali panaikinti garantiją. Net jei problema atrodo paprasta, geriau leisti ją spręsti specialistams, kol galioja garantija.
Dar vienas atvejis, kai reikia specialisto – jei įtariate, kad televizoriaus programinė įranga buvo užkrėsta virusu ar kenkėjiška programa. Taip, šiuolaikiniai išmanieji televizoriai gali būti užkrėsti, nors tai dar gana reta. Jei televizorius pradeda rodyti keistus reklaminius langus, kurie neturėtų atsirasti, arba bando prisijungti prie keistų tinklo adresų – tai rimtas signalas.
Kai televizorius vėl veikia kaip naujas
Programinės įrangos gedimai gali atrodyti bauginantys, ypač kai nežinai, nuo ko pradėti. Bet realybė tokia, kad daugumą šių problemų galima išspręsti be brangių remontų, tiesiog žinant, ką daryti. Svarbiausias dalykas – nepanikuoti ir sistemingai tikrinti galimas priežastis.
Atminkite, kad šiuolaikinis televizorius – tai sudėtingas įrenginys, kuris reikalauja tam tikros priežiūros. Reguliarus podėlio valymas, nereikalingų programų šalinimas, atsargus požiūris į atnaujinimus – visa tai padės išvengti daugelio problemų. Ir jei problema vis dėlto atsiranda, dabar žinote, kaip ją atpažinti ir ką daryti.
Galiausiai, nepamirškite, kad televizoriaus gamintojai paprastai teikia nemokamą techninę pagalbą telefonu ar internetu. Jei kažko nesuprantate ar abejojate – geriau pasikonsultuokite. Kartais 10 minučių pokalbis su palaikymo specialistu gali sutaupyti valandas bandymų ir klaidų. O jei viskas išsisprendė – mėgaukitės savo veikiančiu televizoriumi ir žiūrėkite mėgstamas laidas be jokių trikdžių.
